Per metus „Toyota“ pagamina 10 milijonų automobilių. Japonų produkciją galima pamatyti visose pasaulio valstybėse, tačiau kurį laiką „Toyota Camry“ vardas buvo išbrauktas iš Europos žemėlapio. Po ilgos pertraukos šis modelis grįžta sename amplua – didelis, patogus sedanas su ambicijomis būti aukščiausios lygos žaidėju.
Blanki išvaizda – firminis „Camry“ bruožas
Nepamenu, kada paskutinį kartą gatvėje mačiau „Camry“, nors visą aibę kitų „Toyota“ modelių galima pamatyti be didesnių pastangų. Tikriausiai ir jūsų kieme stovi ne vienas šio gamintojo modelis. Tačiau „Camry“ nerasite ir su žiburiu.
Žinoma, viena to priežasčių – ilgą laiką šis modelis nebuvo siūlomas Europos vairuotojams. Vienas kitas automobilis emigravo iš Jungtinių Amerikos Valstijų arba keliais rieda daugiau nei 20 metų senumo modeliai, kuriuos kadaise naujus iš prekybos salonų išvairavo europiečiai.
Arba gali būti, jog „Camry“ nepastebėjau, nes akys paprasčiausiai nesureagavo į pilką masę. Tai modelis, kuris niekada nepasižymėjo išskirtine išvaizda. Niekas niekada „Camry“ nėra pavadinęs gražiu. O jei pavadino, tikriausiai kažką sumaišė. Bet naujasis modelis. Minioje jis ištirpti neturėtų.
Nors, palyginus su prabangesniais „Lexus“ modeliais, „Camry“ atrodo ne taip išvaizdžiai, tačiau atstumiančiu jo taip pat nepavadinsi. Kėbulo linijos nupieštos taip, kad nekiltų abejonių, jog tai sedanas. Ryškesnių elementų surasti sunku, nes viskas santūru. Na, priekiniai žibintai truputį suraukti, bet tik tiek.
Kodėl „Toyota“ pasielgė būtent taip ir „Camry“ modeliui nesuteikė daugiau išskirtinumo, aštrumo, grakštumo? Turiu teoriją, bet apie tai pabaigoje.
Šio to daugiau, šio to mažiau
Vos pažvelgus į „Camry“, automobilio gabaritai išduoda, kad jis turi pretenzijų į premium segmentą. Į smėlio dėžę, kurioje jau ilgą laiką žaidžia 5 serijos BMW, „Audi A6“ ir E klasės „Mercedes-Benz“, japonas atsineša tokių žaislų, kokių vokiški konkurentai dar nematę. Tačiau jis supranta ir tai, kad vokiečiai taip pat nepėsti.
Pavyzdžiui, „Camry“ galinės sėdynės atlošą galima reguliuoti – nustatyti gulsčiau arba stačiau. Išvardytų vokiečių galinių sėdynių keleiviai tokios funkcijos neregėję. Beje, sėdynių reguliavimas, gale sėdinčiųjų klimato kontrolės reguliavimas ir dar kelios funkcijos valdomos porankyje esančiais valdikliais.
Tačiau tai vienintelis dalykas, kurį galima pavadinti išskirtiniu „Camry“ privalumu. Pavyzdžiui, sėdynės tik šildomos, bet neventiliuojamos. Prietaisų skydelyje – analoginiai rodmenys su nedideliu ekranu per vidurį. Vokiečiai čia madingai maivosi demonstruodami skaitmeninius prietaisų skydelius.
Kodėl „Toyota“ pasielgė būtent taip ir „Camry“ modeliui nesuteikė daugiau technologijų? Teoriją turiu, bet apie tai pabaigoje.
Stebėtinai ekonomiškas
Pirkdami „Camry“ turėsite galimybę pasirinkti, tiksliau, neturėsite galimybės pasirinkti, kokio variklio norite. „Toyota“ siūlo vieną vienintelį – 2,5 l darbinio tūrio benzininį, kuris krumplis į krumplį dirba kartu su elektriniu varikliu. Taigi, jokių dyzelinių arba tik benzininių variklių. Gaunate aukso viduriuką – benzininio variklio privalumus ir dyzelinio ekonomiją.
Kai veikia, „Camry“ benzininis variklis tai daro tyliai. Garselį išgirsite nebent nuspaudę akseleratoriaus pedalą. Tada jis suburzgia, bet kai pedalas atleidžiamas, dingsta ir garsas.
Pavadinti „Camry“ labai dinamišku būtų melas ir netiesa. Nors jėgos turi, tačiau net ir sportišku jo nepavadinsi. Pasirinkus „Sport“ važiavimo režimą, akseleratorius į paspaudimą reaguoja jautriau, bet tik tiek.
Tada vairo mechanizmas tampa nemaloniai ir nepamatuotai standus. Vargu ar šį režimą vos įsėdę rinksis daugelis „Camry“ vairuotojų. Atvirai, jei būtų mano valia, aš jo net nesiūlyčiau, ypač tokio, koks yra šiame automobilyje. Akivaizdu, kad jis buvo sukurtas tik iš reikalo.
Eilinį kartą tenka pagirti „Toyota“ inžinierius už hibridinės pavaros sustygavimą. Jei japonai derintų ir muzikos instrumentus, turėdamas Stradivario smuiką ar „Grotrian-Steinweg“ pianiną, jų derinimą patikėčiau tik „Toyota“ specialistams. Varikliai savo darbą pradeda visiškai nepastebimai. Baigia taip pat. Kitaip tariant, kai prireikia benzininio variklio, jis įsijungia idealiai sklandžiai.
Pavarų dėžė – variatorius, arba, kitaip tariant, bepakopė automatinė. Ji skirta ramiam važiavimui ir iš galvos, kojų ir rankų bando išvaryti bet kokią pagundą važiuoti sportiškai. Ir ačiū už tai.
Dėl ramaus važiavimo ir kruopščiai sustyguoto visos transmisijos darbo mieste šimtą kilometrų galima įveikti su mažesnėmis nei šešių litrų degalų sąnaudomis. Man pavyko pasiekti 5,7 vidurkį, kurį sugadino visais įmanomais būdais siektas tikslas „Camry“ atrasti sportiškumo. Nepavyko, o degalų sąnaudos padidėjo iki beveik šešių litrų.
Tikiu, kad, pasistengus labiau, mieste galima pasiekti ir dar geresnių rezultatų. Galbūt net ir galima visai priartėti prie penkių litrų ribos. O tai – tiesiog puikus rezultatas tokios klasės automobiliui.
„Camry“ važiuoja pakankamai minkštai ir užtikrina gerą komforto lygį. Tai buvo dar viena priežastis važiuoti ramiai ir mėgautis nedideliu greičiu, užuot bandžius pirmam prasibrauti prie šviesoforo ir nuo jo pajudėti.
Kodėl „Toyota“ pasielgė būtent taip ir „Camry“ modeliui nesuteikė daugiau sportiškumo ir agresijos? Teoriją turiu, bet apie tai pabaigoje.
Taigi, kodėl „Toyota“ pasielgė būtent taip?
Prieš paskelbiant teoriją, reikia dar šį tą paminėti ir užduoti dar vieną klausimą. Tas klausimas – kodėl „Toyota“ europiečiams atvežė „Camry“? Juk tai sedanas. Tokie automobiliai Europoje tampa nykstančia rūšimi. Pirkdami naują automobilį, vairuotojai vis dažniau renkasi didesnio pravažumo modelius, o ne tradicinius sedanus ar universalus.
Maža to, lyg pripažindama, kad pasiduoda, „Toyota“ jau atsisakė „Avensis“ modelio Europoje. Taip, to paties, kuris kadaise įnirtingai kibo į atlapus „Volkswagen Passat“ ir buvo konkurentas aibei kitų sedanų ir universalų, kuriuos gamino ne tik vokiečiai, bet apskritai visi.
Jei kalbėtume apie aukštesnės klasės, bet nuosaikiai įkainotus modelius, pavyzdžiui, kadaise keliais riedėjusius „Renault Vel Satis“ ar „Peugeot 607“, jie išvis išnyko iš istorijos puslapių. O būtent juos „Camry“ ir primena – ne per brangus, bet truputį prabangus, didelis ir patogus.
Mano teorija tokia – į Europą „Camry“ grįžta tam, kad priviliotų klientus, kurie nenori didesnio pravažumo automobilių, kurie nesivaiko mados, yra vyresnio amžiaus vairuotojai, bet neįperka „Lexus“. Niekaip neįsivaizduoju jaunesnio amžiaus pirkėjo, kuris vaikosi madų, bet perka „Camry“. O vidutinio ar vyresnio amžiaus vairuotoją jame įsivaizduoju puikiai.
Būtent dėl to, kad šis automobilis nėra perdėtai išvaizdus ir prifarširuotas ekranų, mėgsta ramų ir per daug galvos nekvaršinantį vairavimą. Šį automobilį nesunku perprasti – į jį pakanka atsisėsti ir važiuoti. Tai ne didesnio pravažumo modelis, kurie dažniausiai asocijuojasi su visureigiais, vyresnio amžiaus vairuotojų vertinamais kaip neracionalūs, neekonomiški gremėzdai. O štai toks sedanas – pats tas.
Mėgintas automobilis – „Toyota Camry“
Variklis – hibridinis elektros ir 4 cilindrų, 2,5 l darbinio vidaus degimo benzininis
Galingumas – 218 AG, 220 Nm
Pavarų dėžė – Elektroninė nuolatinio kintamo veikimo (CVT)
„Toyota Camry“ kaina – nuo 31,200 eurų
Lrt.lt
